Pasak didžiausio naujienų portalo delfi.lt, didieji radijo ir televizijos transliuotojai penktadienį išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė atsisakantys finansuoti esą „neskaidriai veikiančią Lietuvos radijo ir televizijos komisiją“ (LRTK). Tuo metu LRTK kol kas nuo komentarų susilaiko ir pareiškimą ketina svarstyti kitos savaitės posėdyje.
Kaip teigiama pareiškime, Lietuvoje veikiantys radijo ir televizijos transliuotojai susirūpinę, kad beveik 2 milijonai Lt, kuriuos jie vykdydami įstatymą perveda LRTK, naudojami neskaidriai. Transliuotojai kreipėsi į Seimą prašydami imtis skubių priemonių LRTK veiklai ištirti ir įstatymams tobulinti.
„Transliuotojai nuogąstauja, kad, skirtingai nei kitų valstybinių institucijų, LRTK finansinė veikla nėra prižiūrima ir kontroliuojama, o pati institucija teikia tik formalias ataskaitas, kurios neparodo, kokioms reikmėms panaudojama didžioji dalis pinigų“, – rašoma pareiškime.
Be to, transliuotojų susirūpinimą kelia faktas, kad LRTK nariai nedeklaruoja interesų, o informacija apie jiems išmokamas sumas nėra viešai prieinama.
Matydami keistą situaciją, kai valstybė įpareigoja transliuotojus 0,8 procento jų pajamų skirti LRTK, tačiau niekaip nekontroliuoja, kad šios lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai, transliuotojai pareiškia, jog neskatins valstybės pinigų švaistymo.
Todėl, kol nebus atliktas LRTK 5 metų finansinės veiklos auditas ir paskelbtos jo išvados bei pasiektas skaidrumas, transliuotojai atsisako pervesti lėšas į LRTK sąskaitą. Transliuotojai prašo Vyriausybės nurodyti kitą privalomo mokesčio gavėją – biudžetinę sąskaitą.
Transliuotojai taip pat prašo Seimo apsvarstyti situaciją plenariniame posėdyje bei sudaryti specialią darbo grupę nepriklausomo radijo ir televizijos reguliuotojo veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimui.
Kreipimąsi pasirašė televizijų BTV, LNK, TV3, TV1, TV6, „Liuks TV“, INFO TV ir radijo „M-1“, „M-1 +“, „Radiocentras“, „Lietus“, „Pūkas“, „Žinių radijas“ programų transliuotojai.
LRTK pirmininkas Paulius Subačius DELFI sakė, kad komisija pareiškimą gavo ketvirtadienį ir jį svarstys kitos savaitės posėdyje. „Kadangi esu kolektyvinio darinio atstovas, kol komisija šio dokumento neapsvarstė, jokių vertinimų nei galėčiau, nei norėčiau savo vardu pateikti“, – teigė P. Subačius.
Pasak P. Subačiaus, daugumą rašte keliamų klausimų asociacijos atstovai RTK buvo pateikę Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, kai svarstyta LRTK 2010 m. veiklos ataskaita. „Į tuos klausimus buvo atsakyta. Matyt, tai Seimo narius tenkino, nes komisijos 2010 m. veiklos finansinė ataskaita patvirtinta be išlygų komitete ir bus teikiama tvirtinti Seimui“, – aiškino P. Subačius.
LRTK pirmininkas atkreipė dėmesį, kad komisija – nepriklausoma, visuomenės interesą ginanti institucija. P. Subačiaus teigimu, kad būtų išvengta politinio ir kitokio spaudimo, LRTK finansuojama pagal Europoje gana įprastą schemą.
LRTK – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos jurisdikcijai priklausančių radijo ir televizijos transliuotojų veiklą reguliuojanti bei kontroliuojanti institucija. Ji yra įkurta 1996 m. pagal Visuomenės informavimo įstatymą. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką, yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo ir retransliavimo klausimais.
