Ankstesniais metais konkuravusios realybės šou, šokių ir dainų projektais ar lietuviškomis muilo operomis, šį sezoną lietuviškos televizijos nusprendė atsigręžti į informacines laidas. Pavyzdžiui, rytines laidas siūlo jau trys šalies televizijos. Vilniaus universiteto profesorius Žygintas Pečiulis mano, kad televizijos taip kopijuoja viena kitą bei daug neinvestuodamos pavėluotai kyla į kovą su interneto žiniasklaida.
TV3 šį sezoną nuo pusės septintos pasiūlė tiesioginę informacinę pramoginę ryto laidą „Nauja diena“. Vakare, kaip ir ankstesniais metais, rodomos dvi žinių laidos.
LNK nuo 17 val. siūlo žiūrėti naują informacinę pokalbių laidą „Labas vakaras, Lietuva“. Vakare dar rodomos dvi žinių laidos.
„Lietuvos ryto“ televizija rytą pradeda informacine laida „Ryto reporteris“. Nuo 12 val. rodoma informacinė laida „Lietuvos diena“, nuo 15 iki 18 val. kas valandą transliuojamos žinios. Diena baigiama informacine publicistine laida „Reporteris“.
Praėjusių metų kovą LNK sustiprino „Info TV“ kanalą ir pradėjo transliuoti ilgiausią Lietuvoje kasdieninę informacinę laidą „Infodiena“, kuri rodoma nuo 17 val., o paskui kartojama.
„LRT televizija“ rytą pradeda laida „Labas rytas, Lietuva“, nuo 12.15 val. transliuoja „Laba diena, Lietuva!“, o 18.15 val. kviečia žiūrėti „Šiandien“. Vėliau ateina „Panoramos“ ir „Vakaro žinių“ eilė.
„LRT Televizija“ naujienomis pakeitė užsienio filmus
„Savaitgalį sutikau vieną seniai matytą pažįstamą, kuriam apie 30 metų. Jis sakė, kad iki šiol gaudamas pašalpą ir nieko neveikdamas namie žiūrėdavo serialus, o dabar jungiasi LRT, nes čia randa kažką šviežio“, – apie naujoves eteryje kalba „LRT televizijos“ direktorius Rimvydas Paleckis.
Prieš metus „LRT Televizijos“ eteryje atsirado 15-os valandos žinios, o šį sezoną nuo vidurdienio startavo dieninė trijų valandų laida. Pasak R. Paleckio, dėl naujos laidos sukurta pora naujų darbo vietų žurnalistams. Taip neišleidžiant daug pinigų sukuriama pakankamai didelis kiekis originalios produkcijos, kuri nuo 15 val. kartojama per „LRT Kultūros“ kanalą.
„Užuot pirkę užsienio serialus, mes pasirinkome kitą kryptį. Manau, netolimoje perspektyvoje, jei vėl neištiks kokių nors netikėtų kataklizmų tiek valstybės, tiek LRT biudžete, ir toliau didinsime žinių kiekį ir 15 val. nebus riba, kada reiktų pabaigti“, – sako R. Paleckis.
Pašnekovas mano, kad prie informacinių laidų bumo komerciniuose kanaluose prisidėjo ir interneto portalai, televizijas pradėję lenkti operatyvumu. Jo manymu, taip televizijos siekia neatsilikti nuo gyvo interneto.
„Dienos auditorija nėra gausi, bet vis tiek yra – beveik milijonas pensininkų, namų šeimininkės, iš mokyklų grįžę vaikai ir bedarbiai. Taip susidaro ne viena dešimtis tūkstančių. Kita vertus, mes dviračio neišradinėjame – beveik visos visuomeninės Europos televizijos, kurios visiškai kitaip finansuojamos negu mes, dieną nieko nekartoja – nuolatos rodo kažką šviežio, dažniausiai – informacines publicistines laidas“, – kalbėjo „LRT Televizijos“ vadovas.
E.Jakilaitis: informacinės laidos dieną Lietuvoje nebuvo 20 metų
„Manau, tai labai geras dalykas. Manau, dalykai, kuriuos darome, akivaizdžiai pasiteisino – tiek rytinės laidos, tiek informacinės laidos dieną, ko niekada Lietuvoje nebuvo per 20 nepriklausomų televizijų gyvavimo metų“, – teigia „Lietuvos ryto“ televizijos direktorius Edmundas Jakilaitis.
E. Jakilaičio teigimu, jo vadovaujamas kanalas nuo pat įsikūrimo orientuojasi į aktualią televiziją, kurią reikia žiūrėti šiandien ir dabar. „Mes savo kelio laikomės, važiuojame, o nuo to, kad kitos televizijos kažką pradėjo rengti, mūsų žiūrimumas tikrai nesumažėjo, o kilo. Problemų jokių tikrai nematau dėl to, kad kiti kanalai pradėjo kurti informacines laidas. Mes, manau, jas darome geresnes, jeigu kitiems atrodo kitaip, jie ir daro“, – sakė jis.
E. Jakilaičio teigimu, rimtos naujienos visiems niekada nebus įdomios, tad pagrindinis klausimas – kuriai daliai tai įdomu.
Pradėjo vieni – iš paskos seka kiti
„Manau, kai pradėjo vieni daryti, pasižiūrėjo ir ėmė daryti kiti“, – informacinių laidų bumo priežastį įvardija Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius profesorius Ž. Pečiulis.
Ž. Pečiulio teigimu, iš komercinių kanalų pirmoji didelį dėmesį informacinėms laidoms skyrė „Lietuvos ryto“ televizija. Iš pradžių čia žinios rodytos vos ne kas valandą, tačiau vėliau šios minties atsisakyta. „Lietuvos ryto“ televizija buvo viena pirmųjų, muilo operų laiku pradėjusi rodyti laidą „Lietuva tiesiogiai“ ir „Reporteris“.
Paskui startavo kanalas „Info TV“, į kurį dalis žmonių perėjo iš „Lietuvos ryto“ televizijos. Pasak Ž. Pečiulio, nuo šio momento galima kalbėti apie kitų televizijų sekimą iš paskos.
„Ne visos televizijos tą pripažįsta, bet dar viena prielaida galėtų būti konkuravimas su internetu. Jau anksčiau esu atkreipęs dėmesį, kad atsiradus internetui, kada informaciją gali gauti labai operatyviai, ne tik tekstinę, bet kartais ir vaizdinę, televizijos liko stovėti toje pat pozicijoje: laukite 7, 8, 9 valandos ir matysite vadinamąsias iškilmingąsias „vakaro mišias“, nors žmonės jau viską žino ir yra matę“, – aiškina Ž. Pečiulis. Tačiau, jo manymu, televizijų reakcija į interneto žiniasklaidą buvo pavėluota.
Profesorius svarsto, kad informacinės laidos gali pamažu nunykti. Neaišku, ar visi projektai sulauks pavasario ar kito sezono. „Rytinių ir pavakarinių programų pasirodymas man sukėlė įspūdį, kad niekas per daug į tai neinvestavo. Režisūra tragiška, studija išnaudojama arba kitos laidos, arba kokia nors ankšta. Matome juokingus dalykus, kada vienas vedėjas ima interviu, o kitas sėdi jam iš nugaros. Kalbu apie LNK „Labas vakaras, Lietuva“. Maniau, tai bus pirmos savaitės ar pirmos laidos režisūrinė klaida, kuri bus tuoj pat ištaisyta, bet žiūriu, kad viskas vyksta ir toliau“, – kritikos pažėrė Ž. Pečiulis.
Šaltinis: Delfi.lt
